LMS logo
Lietuvos miškininkų sąjunga
 
Į pradžią  
   
NAUJIENOS
ISTORIJA
ĮSTATAI
PREZIDIUMAS
VALDYBA
BENDRIJOS
SAMBŪRIAI
LEIDYBA
KONTAKTAI

 

 

NAUJIENos

 
2018-07-15
 
Prof. Vaidotas Antanaitis 1928 08 27 – 2018 07 14
 
Vaidotas Antanaitis
 

Eidamas 90-uosius metus 2018 m. liepos 14 d. mirė profesorius Vaidotas Antanaitis – miškininkas, mokslininkas, politikas, atkurtos Lietuvos Respublikos pirmosios Vyriausybės miškų ūkio ministras, nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Vokietijoje, Lietuvos miškininkų sąjungos Garbės narys, Lietuvių tautininkų sąjungos pirmininkas, vienas iš Pilietinės santalkos iniciatorių ir vadovų, Pilietis, Patriotas, išauginęs, subrandinęs, puoselėjęs ir, svarbiausia, drąsiai skelbęs ir įgyvendinęs Lietuvos Nepriklausomybės idėjas.

Vaidotas Antanaitis gimė 1928 08 27 Antanavoje, Panevėžio rajone, mokytojų šeimoje. Baigęs pradžios mokyklą, 1941-1945-ais mokėsi Panevėžio berniukų gimnazijoje. 1944-1945-ais dalyvavo moksleivių rezistencinėje veikloje. Gimnazijoje pasklidus antitarybinio pobūdžio atsišaukimams buvo įtartas jų platinimu, tačiau 1945 m. biržely arešto metu pavyko pasislėpti. Netrukus buvo areštuoti tėvas ir motina – nuteisti 10 metų kalėjimo. Giminaičių remiamas 1945-1947-ais Vaidotas Antanaitis mokėsi Kaune, baigė 9-ąją gimnaziją. 1947-1949 studijavo Vilniaus universiteto Miškų ūkio fakultete. 1949-ais, vengdamas represijų, išvyko į tuometinį Leningradą, kur mokėsi Miškų technikos akademijoje. 1952-ais įgijo miškų ūkio inžinieriaus diplomą. 1952-1954-ais dirbo Leningrado ir Maskvos miškotvarkininkų ekspedicijose, tvarkė Sibiro miškus. 1955-1957-ais studijavo Maskvos miškų technikos instituto aspirantūroje. Grįžęs į Lietuvą buvo paskirtas po keliolikos metų vėl pradėto leisti žurnalo „Mūsų girios“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoju. 1958-ais apgynė mokslinį darbą žemės ūkio mokslų kandidato (dabar daktaro) laipsniui gauti ir buvo paskirtas įmonės „Miško projektas“ vyriausiuoju inžinieriumi – tai neabejotinai buvo didelę įtaką Lietuvos miškotvarkai ir visam miško ūkiui turėjęs sprendimas.

1959-ųjų rudenį Vaidotas Antanaitis pradėjo dirbti vyresniuoju dėstytoju Lietuvos žemės ūkio akademijoje (Miškų ūkio ekonomikos ir organizacijos katedroje), kuri nuo 1960 jam ilgam (tris dešimtmečius) tapo pagrindine darbo vieta. Čia, efektyviai derindamas pedagoginį darbą su moksline veikla, tris dešimtmečius dėstė miškotvarkos discipliną. 1962-ais jam suteikiamas docento vardas. 1969-ais Ukrainos žemės ūkio akademijoje buvo apgintas mokslinis darbas „Teoriniai ir eksperimentiniai Lietuvos TSR miškų prieaugio tyrimai“, už kurį suteiktas žemės ūkio mokslų daktaro (dabar – habil. dr.) mokslinis laipsnis. 1972-ais suteikiamas profesoriaus vardas, o nuo 1974-ųjų rudens buvo išrinktas Miškotvarkos katedros vedėju. Skaitydamas paskaitas mokėjo išdėstyti mintis nenuobodžiai, patraukliai, buvo mėgstamas studentų, kviečiamas skaityti paskutiniąją studijų paskaitą.

Vaidotas Antanaitis sėkmingai derino pedagoginį darbą su moksline veikla, pakeldamas miškotvarkos mokslus į šiuo metu sunkiai besuvokiamą lygį. Jo iniciatyva 1962 m. prie katedros įsteigiama aspirantūra, pradėti vykdyti moksliniai tyrimai sutartiniais pagrindais. 1975 metais prie Miškotvarkos katedros buvo įsteigtas mokslinis sektorius, kuriame nuolatos produktyviai dirbo keliolika mokslo darbuotojų. Jo iniciatyva ir pastangomis buvo pastatytas Miškotvarkos katedros pastatas, prie katedros įsteigta Miškų monitoringo laboratorija. Vaidoto Antanaičio moksliniai interesai buvo labai platūs – aprėpė miškų inventorizaciją matematiniu statistiniu metodu, miško prieaugio tyrimus, miškotvarkos darbų metodologijos tobulinimą, miško kontrolės ir miško ūkio gamybos kontrolės metodų tyrimus, miško monitoringo mokslinių ir metodinių pagrindų kūrimą ir kt. Vaidotas Antanaitis, vienas ar su bendraautoriais, mokslinės veiklos metais paskelbė 17 vadovėlių ir monografijų (viena vokiečių kalba, kita išversta į kinų kalba), daugiau kaip 400 mokslinių straipsnių. Parengė 17 mokslo kandidatų, dabar daktarų. Nuolatos skaitė paskaitas tuometinėje Vokietijos demokratinėje respublikoje ir Čekoslovakijoje. Vaidotas Antanaitis neužsidarė pedagoginio ir mokslinio darbo rate – net ir dabar regiono miškininkai geru žodžiu mini jo pastangas paskutiniais sovietiniais metais, kad būtų reguliuojamas kanopinių žvėrių skaičius miškuose, mažinama jų daroma žala, kad miškininkai nebūtų nušalinami nuo medžioklės ūkio tvarkymo.

Prasidėjus Tautiniams atgimimui Vaidotas Antanaitis aktyviai įsijungė į Lietuvos persitvarkymo sąjūdį, nuo 1988 metų birželio 27 d. tapo Sąjūdžio Kauno iniciatyvinės grupės nariu. 1988-1990-ais – Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo Tarybos narys. 1989-ais Žemės ūkio akademijos kolektyvo buvo iškeltas kandidatu į TSRS liaudies deputatus. Į rinkimus ėjo su Sąjūdžio programa ir buvo išrinktas. Dirbo Aukščiausios Tarybos Sąjungos Taryboje, buvo Miškų ūkio ir ekologijos pakomitečio pirmininkas, užmezgė ryšius ir daug bendravo su JAV ir Vakarų šalių diplomatais Maskvoje, pasaulio lietuvių bendruomene.

Paskelbus Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos aktą apie Nepriklausomybės atkūrimą Lietuvoje, Liaudies deputatų 3-ame suvažiavime Maskvoje (1990 03 12) supažindino suvažiavimo dalyvius su Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos aktu dėl Nepriklausomybės atkūrimo, paskelbė priimto įstatymo dėl valstybės pavadinimo ir herbo ištraukas, įstatymo dėl Lietuvos Respublikos Laikinosios Konstitucijos tezę sustabdyti Sąjungos Konstitucijos ir kitų įstatymų veikimą Lietuvoje.

1990 m. kovo 23 buvo paskirtas Lietuvos Respublikos miškų ūkio ministru. Buvo tobulinama ministerijos struktūra ir funkcijos, atsirado senai lauktos naujos uniformos miškininkams, miškų ūkiams grąžintas buvęs pavadinimas – miškų urėdijos. Pradėta ekonominė reforma, biudžetinio miškų ūkio finansavimo vietoje Vyriausybei pasiūlyta pakoreguoti nenukirsto miško ir pagamintos medienos kainas, o gautas lėšas naudoti apmokėti už miško auginimo, medienos ruošos bei miškų apsaugos darbus, siekti urėdijų veiklos rentabilumo.

1992 m. sausio 21 d. iš miškų ūkio ministro pareigų buvo perkeltas į diplomatinę tarnybą. Jam buvo suteiktas Nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus rangas, paskiriant pirmuoju Lietuvos Respublikos ambasadoriumi Vokietijoje. Pasitraukęs iš šių pareigų 1993 m. gegužes 14 d. dar kurį laiką dirbo Miškotvarkos katedroje. 1996 – 1998 metais buvo Lietuvos miškininkų sąjungos prezidentas. 1997 m. sausio 28 d. Lietuvos žemės ūkio universiteto taryba už nuopelnus ruošiant aukštos kvalifikacijos specialistus ir mokslininkus, Lietuvos miškų tvarkymo pagrindų sukūrimą ir aktyvią veiklą atkuriant bei stiprinant Lietuvos valstybingumą Vaidotui Antanaičiui suteikė Garbės daktaro (Doctor Honoris Causa) vardą. 1998 jam suteiktas Lietuvos garbės miškotvarkininko vardas. 1997-1998 m. buvo Lietuvos tautininkų sąjungos pirmininkas. Lietuvos Respublikos prezidento dekretais Vaidotas Antanaitis buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino komandoro kryžiumi, Lietuvos nepriklausomybės medaliu.
Didelio visuomenės, ne tik miškininkų, palankumo ir susidomėjimo sulaukė 2009 m. ir 2015 m. pakartotinai išleista Jo knyga „Gyvenimo liudijimai“ – veiklos, dvasinio ir visuomeninio gyvenimo rezultatas.

Šviesus prof. Vaidoto Antanaičio atminimas ilgai išliks mūsų širdyse. Tegul mūsų užuojauta sumažina visų, pažinojusių Jį, buvusių kartu su Juo, vertinusių jo darbus, pilietinę poziciją, Jo išskirtinį garbingumą, netekties skausmą.

 

Aleksandro Stulginskio universitetas

Lietuvos miškininkų sąjunga

 
 
2017-09-08
 
Anykščių šiluose bei giriose ir Vakarų Sibiro taigoje virselis Vidas Pračkaila. Anykščių šiluose bei giriose (1958 - 2014m.) ir Vakarų Sibiro taigoje (1956m.) Anykščių šiluose bei giriose ir Vakarų Sibiro taigoje.pdf
 
2017-06-02
 
Lietuvos miškininkų čempionatas Švenčionėliuose
 

Švenčionėlių miškų urėdijoje gegužės 27 d. vyko Lietuvos miškininkų sąjungos ir Švenčionėlių miškų urėdijos organizuotas šalies miškininkų orientavimosi sporto čempionatas. Šiemet čempionatas sulaukė gausesnio dalyvių būrio: iš viso dalyvavo 52 miškininkai, daugiausia sportininkų atvyko iš Švenčionėlių miškų urėdijos (13 sportininkų), Zarasų miškų urėdijos (9 sportininkai) ir Aleksandro Stulginskio universiteto (7 sportininkai).

Metams prabėgus į čempionatą rinkosi ne tik seni, bet ir nauji dalyviai. Susitikę su kolegomis kalbamės ne tik apie sportą, bet aptariame ir nuveiktus darbus, dalinamės patirtimi. Prie gausaus miškininkų būrio prisijungė ir Generalinės miškų urėdijos generalinio miškų urėdo pavaduotojas Andrius Vancevičius ir Lietuvos miškininkų sąjungos prezidentas prof. Edmundas Bartkevičius.

11:10 min. automobiliais pajudėjome į varžybų finišo vietą prie Kampuolio ežero. Pirmojo dalyvio starto pradžia 12:00 val., kai kurių dalyvių veiduose nedidelis jaudulys – pirmą kartą bėgs pagal žemėlapį. Iki starto likus pusvalandžiui patyrę sportininkai apšilinėjo, o naujokai patyrusių kolegų klausinėjo, ką reiškia vienas ar kitas sutartinis ženklas ir teiravosi naudingų patarimų.

Nugalėtojai buvo apdovanojami Švenčionėlių miškų urėdijoje. Šiais metais didžiausia konkurencija buvo vyrų elito grupėje, joje bėgo net 14 sportininkų, nugalėtoju tapo kaunietis Mindaugas Kvedaravičius, antrąją vietą užėmė Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos studentas Marijonas Gipas, o trečiąją – nuolatinis čempionatų dalyvis, Zarasų miškų urėdijos girininkas Tomas Kokanka. Gausiausia tarp moterų buvo elito amžiaus grupė, joje varžėsi 5 sportininkės. Nugalėtoja tapo vilnietė Reda Velde, II ir III vietas užėmė Zarasų miškų urėdijos darbuotojos Irma Žukauskaitė ir Laura Ščevinskaitė.

Komandinėje įskaitoje nepralenkiami buvo Švenčionėlių miškų urėdijos komanda, jie, surinkę 41 tašką, užėmė pirmąją vietą. II vietą pasidalijo Zarasų ir Telšių miškų urėdijų komandos, surinkusios po 20 taškų.

Nuoširdžiai dėkoju visiems dalyviams, dalyvavusiems čempionate, taip pat LMS prezidentui prof. Edmundui Bartkevičiui, patikėjusiam organizuoti renginį, Audriui Smilgiui, parengusiam įdomią ir sudėtingą trasą (kai kurie sportininkai dėl to patyrė neviltį ? ), ir, žinoma, šeimininkams: Švenčionėlių miškų urėdijos miškų urėdui Nauriui Jotautui, l. e. p. vyr. miškininkui Remigijui Zemlevičiui, viešųjų pirkimų inžinierei Onai Gylienei ir visiems padėjusiems rengti čempionatą.

Kviečiame visus miškininkus ruoštis Europos miškininkų orientavimosi sporto čempionatui, rugpjūčio 1–5 dienomis vyksiančiam Birštone.

Rezultatai:

 

Lietuvos miškininkų sąjungos atsakingasis sekretorius Antanas Girčys.

       
       
       
       
 
 
2017-04-18
 
Lietuvos miškininkų orientavimosi sporto čempionatas 2017 m. gegužės 27 d.
 
 
Lietuvos miškininkų čempionatasMaloniai kviečiame dalyvauti Lietuvos miškininkų orientavimosi sporto
čempionate, kuris vyks 2017 m. gegužės 27 d. Švenčionėlių miškų urėdijos teritorijoje.

TIKSLAS: išsiaiškinti geriausius miškininkus - orientacininkus ir komandas.

ORGANIZATORIAI: čempionatą organizuoja Lietuvos miškininkų sąjunga ir Švenčionėlių miškų urėdija.

LAIKAS IR VIETA: 2017 m. gegužės 27 d., šeštadienis;
Varžybų centras - Švenčionėlių miškų urėdija, Žeimenos g. 49, Švenčionėliai, Švenčionių r.

VARŽYBŲ PROGRAMA:

09:30-10:30 val. Atvykimas į varžybų centrą, registracija.
12:00 val. Pirmo dalyvio startas
14:30 val. Pietūs;
15:00 val. Apdovanojimai
Nuo 15:30 val. Ekskursija po lankytinas vietas Švenčionėlių miškų urėdijoje (reikalinga išankstinė registracija el. paštu: antanas.gircys@gmail.com, arba tel. 862067179);

ŽEMĖLAPIS IR TRASA: „Baranavo miškas“ (pušynas). Mastelis 1:10000, horizontalės 2,5 m. Trasa vidutinė (nugalėtojo laikas apie 35 min.);

DALYVIAI, GRUPĖS IR TRASOS: Komandinėje įskaitoje skaičiuojami visų dalyvių rezultatai (I vieta - 6 taškai, II vieta - 5 taškai, III vieta - 4 taškai; IV vieta - 3 taškai; V vieta - 2 taškai; VI ir kitos vietos po 1 tašką, jei trasa nebaigta - 0 taškų;
Varžybos yra asmeninės (V, M – 12, 14, 16, 18, 21, 35, 45, 55, 65) ir komandinės

ATSIŽYMĖJIMAS: Elektroninė SportIdent (SI) sistema. (kas neturės savo SI kortelių registracijos metu privalo nurodyti, mes paskolinsime.

REGISTRACIJA: https://dbtopas.lt/takas/lt/varz/2017070 arba el. paštu: antanas.gircys@gmail.com, tel. 862067179)

APDOVANOJIMAI: Komanda nugalėtoja apdovanojama taure.
Asmeninėje įskaitoje nugalėtojai apdovanojami diplomais ir prizais pagal amžiaus grupes.
 
 
2017-03-01
 
LIETUVOS MIŠKININKŲ SĄJUNGOS NEEILINIO SUVAŽIAVIMO PAREIŠKIMAS
 

„DĖL VALSTYBINIŲ MIŠKŲ VALDYMO REFORMOS“

Rūpestingai prižiūrimi miškai yra nuolat atsinaujinantis Lietuvos turtas, turintis didžiulę ekonominę ir niekuo nepakeičiamą ekologinę, klimato pokyčių švelninimo, socialinę vertę. Lietuvos miškingumas per atkurtos nepriklausomybės laikotarpį padidėjo visu dešimtadaliu ir pasiekė 33,5%. Medienos ištekliai šalies valstybiniuose miškuose per nepilnus du dešimtmečius padidėjo daugiau nei ketvirtadaliu - nuo 193 iki 261 mln.m3. Pagal miškų našumą šalies valstybiniai miškai yra pirmame Europos valstybių dešimtuke. Visos miškų urėdijos dirba pelningai, į valstybės biudžetą jos sumoka daugiau kaip 42% visų pajamų. Valdymo koordinavimo centro duomenimis 2016 m. urėdijų normalizuoto grynojo pelno marža siekė 17,7%, ir šis dydis yra ženkliai didesnis už energetikos ir susisiekimo sektorių rodiklius.

Nepaisant šių pasiekimų per žiniasklaidos priemones skleidžiama dezinformacija, juodinama visa miškininkų bendruomenė. Ar galima kalbėti apie neskaidrią miškų urėdijų veiklą bei prekybą apvaliąja mediena, kai ji nuo 2013 m. parduodama viešuosiuose elektroniniuose aukcionuose už didžiausią pirkėjo pasiūlytą kainą?

Aplinkos ministerija, neįvertinusi situacijos, neturėdama aiškaus veiksmų plano, nenurodydama reformos būdo naikina savarankiškas miškų urėdijas ir kuria vieną įmonę. Sunku įžvelgti politinės valios prasmingumą, kai vienu rankos mostu norima sugriauti gerai ir pelningai dirbančią sistemą. Reforma pradėta skubotai, neįvardijus siekiamų tikslų, pagrįstą deklaratyviais teiginiais ir klaidinga informacija. Neatlikta siūlomų priemonių įgyvendinimo sąnaudų ir naudos analizė, nėra reformos padarinių prognozės ir vertinimo, neaišku, kaip veiks naujai sukurta sistema, kaip bus perskirstytos miškų urėdijų ir girininkijų vykdomos funkcijos.

Rengiant reformą nediskutuojama su miškininkų bendruomene, o jų pateikti konkretūs pasiūlymai net nėra svarstomi. Neįvertinta miškų išteklių valdymo ir prekybos monopolizavimo įtaka parduodamos medienos kainoms, poveikis smulkiajam medienos verslui ir medienos ruošos įmonėms. Nėra jokių argumentų, rodančių, kad įvykdžius reformą padidės miškų ekologinė, socialinė ir ekonominė nauda. Kyla klausimas, kaip reforma paveiktų regionų socialinę ekonominę atskirtį ir kiek padidėtų nedarbas bei emigracija.

Totalus centralizavimas ir monopolinės įmonės įkūrimas eliminuotų iš miško ūkio rinkos santykius, konkurenciją, iki minimumo sumažintų gamybos efektyvumo palyginamosios analizės galimybes ir tuo tik skatintų neskaidrius sandorius bei atvertų galimybę valstybinių miškų privatizacijai, taip pat pažeistų per šimtmetį susiformavusias Lietuvos valstybinio miško ūkio tvarkymo tradicijas.

LMS neeilinis suvažiavimas reikalauja sustabdyti Aplinkos ministerijos inicijuojamą valstybinių miškų valdymo reformos vykdymą.

LMS suvažiavimas yra už nuosaikią ekonomiškai pagrįstą valstybinių miškų valdymo pertvarką, t.y. siūlo suformuoti ekonomiškai stabilias optimalaus dydžio miškų urėdijas ir išsaugoti jų ekonominį savarankiškumą. Tai įgalins dar labiau padidinti miškų urėdijų veiklos efektyvumą, turto grąžą valstybei su minimaliomis socialinėmis pasekmėmis.

LMS prezidentas Edmundas Bartkevičius

 
Lietuvos miškininkų sąjungos neeilinio suvažiavimo rezoliucija
 

 

       
       
       

 

 
2017 02
 

Socialdemokratų smūgis koalicijos partneriams – nepalaikys urėdijų reformos (lzinios.lt)

A. Butkevičius paskelbė: svarbios valstiečių reformos nepalaikys (delfi.lt)

Redakcijos paštas. Urėdo nuomonė apie jubiliejinį „konsolidavimą“ (lzinios.lt)

Marius Kavaliauskas: Ekspertų valstybinių įmonių reformai nereikia (15min.lt)

Nepalaiko vienos įmonės idėjos (lzinios.lt)

Redakcijos paštas. Girininko nuomonė dėl miškų urėdijų naikinimo (lzinios.lt)

NE - SAVARANKIŠKŲ VALSTYBĖS ĮMONIŲ MIŠKŲ URĖDIJŲ NAIKINIMUI ! (e-peticija.lt)

Remigijus Lapinskas: Kaip bus vykdoma miškų valdymo reforma? (15min.lt)

V. Mazuronis: neskubėkime naikinti visų urėdijų (delfi.lt)

Medienos pramonė laukia urėdijų pertvarkos, tikimasi sumažinti korupciją (verslas.lrytas.lt)

Vietoj urėdijų – „lieschozpromas“ (lzinios.lt)

 
 
 
 
 
Lietuvos miškininkų sąjunga
Studentu g. 11
LT-53361 Akademija,
Kauno raj.
tel. 8 37 752232,
faksas 8 37 752379
el.paštas:
me@asu.lt
 
© LMS